Apibrėžti diskursyvią strategiją

Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodika

Grotowskio vaidmens-išpažinties sampratai. Atsiverdamas kitam, jis išeina anapus savęs ir personažą sutinka ne kaip objektiniuose santykiuose jo kūną nusavinantį kitą, o kaip savo paties alter ego.

apibrėžti diskursyvią strategiją

Šiuo atveju sartriškas kūno sau ir kūno kitam dualizmas įveikiamas, nes aktorius prie kito kitybės priartėja per savo kūniškumą ir patirtį, vienu metu išgyvendamas ir savo, ir personažo kūną, pastarojo savybes išjausdamas kaip savo. Taigi absoliuti skirtis tarp savęs ir kito, subjekto ir objekto išnyksta, aktorius su personažu atranda bendrą kūniško buvimo pasaulyje stilistiką.

Jų bendras kūno stilius ir patyrimo schemos suponuoja ne tiek aktoriaus santykį su tematizuotu kitu, kiek su savimi pačiu.

apibrėžti diskursyvią strategiją

Bendroji tokio santykio formulė galėtų būti tokia: prisiliesdamas prie personažo, aktorius tiesiogiai priartėja prie kito, kuris lietimo metu prisiliečia prie jo. Šis grįžtamasis ryšys, sudarantis vaidmens pagrindą tiek fenomenologijoje, tiek postmoderniose teatro teorijose, aptinkamas kaip kūnų tranzityvumas arba savirefleksyvi, performatyvi vaidyba Lietuvos teatrologijoje savirefleksyvios vaidybos principus, žvelgdama iš postmodernizmo perspektyvos, yra apibrėžti diskursyvią strategiją J.

Staniškytė žr. Jurgita Staniškytė, Kaitos ženklai: šiuolaikinis Lietuvos teatras tarp modernizmo ir postmodernizmo, p.

apibrėžti diskursyvią strategiją

Čia svarbus tampa neįsisąmonintas, neobjektyvizuotas sąryšis su kitu, galimas tik apibrėžti diskursyvią strategiją autentišką aktoriaus kūną. Aktorius komunikuoja su personažu taip, koks jis yra gyvenime ir ką jo kūnas artikuliuoja pasaulyje.

Kūno kaip personažo išoriškai pateiktos vidujybės apibrėžimas čia negalioja, nes personažas yra duotas ne išoriškai, ne kaip objektas, o kaip gyvenamas aktoriaus kūnas.

Diskurso analizė Autorius: Dr.

Taigi kitas čia nėra tas, kurį aktorius privalo reprezentuoti savo sąmonėje, pasisavinti ir paversti asimiliuotu personažo kūnu. Kito pasaulis atsiveria ne personažo, o aktoriaus kūne su visomis jame įrašytomis kultūrinėmis prasmėmis, todėl čia svarbus tampa ne personažo savasties pasisavinimas, o aktoriaus pasyvios patirties sluoksnis, formuojantis atlikėjo gyvenamo kūno genezę.

Keliai į autonomiją. Kultūrinio darbo laisvė kaip prekinis fetišas

Šis anoniminis patirties sluoksnis, kurį fenomenologijoje savaip aprašė jau Husserlis E. Husserlio fenomenologijoje šis pasyvios, anoniminės patirties sluoksnis, atsirandantis intersubjektyviuose santykiuose, į žmogaus kūną įsirašo laikantis tam tikros tradicijos reikalavimų ir naudojant socialinius kultūrinius įrankius pvz.

Kitaip tariant, pasyvi patirtis yra objektyviai suformuota patirtis, kurią šiuolaikinės performatyvumo teorijos įvardija kaip socialiai sukonstruotą subjektą.

  • Straipsnis - Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva | @eitis
  • Socialiniai tyrimai [Social Research].
  • Logos Vilnius.
  • Manekenių vadovas dėl prekybos galimybių
  • Geriausia madinga dienos prekybos strategija

Panašūs įrašai