2012 m. kovo 1 d., 9 val.
VšĮ Tauragės verslo informaciniame centre, Prezidento g. 7, Tauragė

SEMINARAS SKIRTAS – pardavimų vadybininkams, pardavėjams, pardavimų skyriaus vadovams, kurie nori tobulinti savo žinias pardavimų srityje ir klientų aptarnavime.

NAUDOJAMOS METODIKOS – aktyvaus mokymo 6 ak. val.: situacijų modeliavimas, asmeninės patirties analizė, diskusijos, paskaita.

TURINYS:

INVESTICIJA – 79 Lt* asmeniui (į kainą įskaičiuota seminaro dalomoji medžiaga, kavos pertraukėlės).

Dviem ir daugiau tos pačios organizacijos dalyviams, taikoma 10% nuolaida.

Jūsų registraciją patvirtinsime atsiųsdami el. paštu (faksu) išankstinio mokėjimo sąskaitą.

Nesulaukus dalyvio įmokos iki vasario 23 d., registracija laikoma negaliojančia.

Seminaro pabaigoje įteikiamas sertifikatas.

Užpildytą Registracijos anketa išsiųsti El. paštu: info@tbic.lt  arba faksu: 8 446 61222.

Daugiau informacijos tel. 8 446 61222 arba 8 614 27129

Nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. klausimynai privalomi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos inspektoriams tikrinant mažmeninės prekybos įmones dėl reikalavimų keliamų prekybos organizavimui, prekių ženklinimui bei prekiaujantiems žaislais. Šiais metais Inspekcijos specialistai parengė ir naudoja dar 7 kontrolinius klausimynus šiose srityse: cheminių medžiagų ir preparatų, elektrotechnikos gaminių, ploviklių, mokyklinių prekių, prekybos suskystintomis naftos dujomis, tekstilės gaminių bei trąšų nepažymėtų EB žymeniu.

Kontroliniai klausimynai atitinka du pagrindinius reikalavimus. Pirmiausia, klausimai yra aiškūs ir suprantami ne tik specialistui, bet ir asmeniui, turinčiam įprastines žinias apie teisinį reguliavimą ir konkrečią veiklą. Be to, kontroliniai klausimynai atspindi svarbiausius, tam tikrai ūkinės veiklos sričiai bei produktams keliamus, teisės aktų reikalavimus.

Kontrolinių klausimynų taikymu siekiama padėti verslininkams įgyvendinti pagrindinius reikalavimus. Verslininkas, susipažinęs su klausimynu, konkrečiai žino, ką ir kaip tikrins inspektorius, be to, gali pasitikrinti, ar jo parduodama produkcija atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Verslininkams sankcijos bus taikomos tik tuo atveju, jei jie piktybiškai nevykdys tikrintojo nurodymų pasitaisyti arba jų produktas kels realų pavojų žmonėms ir aplinkai.

Ne maisto produktų rinkos priežiūroje taikomus 10 kontrolinių klausimynų rasite Inspekcijos tinklalapyje www.vnmpi.lt, Verslininkams skirtoje skiltyje Kontroliniai klausimynai (nuoroda: http://www.vnmpi.lt/index.php?id=3365).

 š. m. vasario 21 d. prasidės PRADEDANČIŲJŲ grupės kursai!
Kursai vyks du kartus savaitėje (antradieniais ir ketvirtadieniais) nuo 18.00 iki 19.30 val.
Trukmė: 40 akademinių valandų.
Kaina: 270 Lt.

KVIEČIAME REGISTRUOTIS!
tel. 8 446 61222, 8 614 27129, el. paštu info@tbic.lt arba
Tauragės verslo informaciniame centre, adresu:
Prezidento g. 7, Tauragė
www.tbic.lt

Informaciją apie A klasės išmokas (forma FR0573) mokesčių administratoriui turi pateikti asmenys, išmokėję gyventojams darbo užmokestį, autorinį atlyginimą, dividendus, tam tikrais atvejais – ir turto pardavimo, jo nuomos, palūkanų ar kitas išmokas. O informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų 2011 m. patirtas išlaidas (sumokėtas gyvybės draudimo, pensijų įmokas, už pirmas studijas ir (ar) pirmą profesinį mokymą, sumokėtas palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą būsto kreditą, įmokas į papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus) turi pateikti gyvybės draudimo bendrovės, kredito įstaigos ir lizingo bendrovės, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas, profesinio mokymo teikėjai, universitetai ir kolegijos, Lietuvoje įregistruoti pensijų fondai ir pan.

„Nuo to, ar teisingi duomenys apie išmokas gyventojams ir jų patirtas išlaidas mokesčių administratoriui bus pateikti laiku, iš dalies priklausys ir tai, ar deklaravimo procesas bus sklandus. Pateiktų duomenų pagrindu yra formuojamos preliminariosios metinės pajamų deklaracijos gyventojams. Deja, kasmet atsiranda dalis mokesčių mokėtojų, kurie vėluoja pateikti arba pateikia nekorektiškus duomenis. Dėl pateiktos klaidingos informacijos nukenčia gyventojai – jiems užsitęsia pajamų mokesčio permokos grąžinimas“, – sako Tauragės AVMI viršininkė Laimutė Mačernienė

Praėjusiais metais duomenis apie gyventojų A klasės pajamas mokesčių administratoriui iš viso pateikė 83 tūkst. darbdavių, duomenis apie išlaidas pateikė 170 draudimo bendrovių, kredito įstaigų ir kt. vadinamųjų trečiųjų asmenų; iš jų – 90 proc. teisingus duomenis pateikė laiku, t.y. iki vasario 15 d. Pradelsus numatytus terminus, kaip tai numato teisės aktai, už dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimus yra numatytos administracinės nuobaudos.

VMI rekomenduoja deklaracijas ir kitus mokestinius dokumentus pateikti patogiausiu ir greičiausiu būdu – naudojantis Elektronine deklaravimo sistema (EDS). Adresu https://deklaravimas.vmi.lt  galima rasti deklaracijų ir kitų mokestinių dokumentų formas, ir jų užpildymo taisykles.

VMI primena, kad visą reikiamą informaciją mokesčių klausimais gyventojai ir bendrovės gali gauti paskambinę trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

Išsamesnė informacija žurnalistams:

#

Laimonas Rimkus, Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

tel.: +370 446 62 894, +370 618 59 596 el. p.: L.Rimkus@vmi.lt

Tam, kad verslininkai turėtų laiko išsiaiškinti, kokie konkrečiai yra naujai nustatomi ar keičiami ūkio subjektų priežiūros teisiniai reguliavimai ir galėtų prie jų prisitaikyti, jie gali peržiūrėti Ūkio ministerijos interneto puslapyje (http://www.ukmin.lt/lt/dvi_datos) skelbiamus teisės aktus ir jų išimtis.

Pagal Teisingumo ir Ūkio ministerijų inicijuotą tvarką, verslo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai įsigalioja tik du kartus per metus: nuo gegužės 1 d. arba nuo lapkričio 1 d. Šie teisės aktai turi būti paskelbti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki jų įsigaliojimo, t. y. vėliausiai vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d.

„Verslo patogumui Ūkio ministerijos tinklalapyje skelbiami visi teisės aktai, susiję su verslu. Verslininkams tai turėtų tapti įpročiu – retkarčiais užsukti į Ūkio ministerijos interneto puslapį ir sužinoti, kokios teisinės naujovės jų laukia. Tikiuosi, ši dviejų datų taisyklė padės verslui planuoti savo darbus ir neleis atsidurti situacijoje, kai teisinių reikalavimų tenka laikytis jau kitą savaitę po jų paskelbimo“, – sako ūkio ministras Rimantas Žylius.

Atlikta priimtų verslo sąlygas reguliuojančių teisės aktų apžvalga rodo, kad, deja, dar ne visos verslo priežiūros institucijos, taip pat ir ministerijos, laikosi šios taisyklės. Tačiau siekiama ir dirbama taip, kad dviejų datų taisyklė būtų įgyvendinama nepriekaištingai.

Vienoje vietoje susisteminta informacija apie teisės aktus leis verslo subjektams patogiai susipažinti su visais numatomais pakeitimais, kuriais įvedamas naujas reguliavimas. Tais atvejais, kai teisės aktų pokyčiai verslo sąlygas lengvina, ši taisyklė nėra taikoma.

Išimtiniais atvejais dviejų datų taisyklė gali būti netaikoma, kai būtina nedelsiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis numatytus reikalavimus, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Teisingumo ir Ūkio ministerijos vykdo ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir jų funkcijų optimizavimo pertvarką. Vienas iš jos tikslų – užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai ūkio subjektams būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami. Informacijos apie tai, jog teisės aktas, nustatantis naują arba keičiantis esamą verslo priežiūros teisinį reguliavimą, buvo priimtas ir įsigaliojo nesilaikant dviejų datų taisyklės, laukiame el. paštu dvidatos@ukmin.lt. Daugiau informacijos apie šią reformą ir kitus vykdomus pertvarkos veiksmus galima rasti internete.

95 proc. sumokėtų palūkanų kompensavimas – tai vienos palankiausių sąlygų šiuo metu šalies paskolų rinkoje imantiems paskolą verslo pradžiai. Tokios galimybės sudarytos bendradarbiaujant trims ministerijoms – Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio bei Finansų – ir Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) bei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Mikrokreditai verslą pradedantiesiems teikiami su palūkanomis nuo 5,5 proc. iki 9,5 proc., priklausomai nuo kintamų palūkanų 3 mėn. VILIBOR dalies. Tačiau iki šiol paskolos gavėjui buvo kompensuojama tik iki 50 proc. sumokėtų palūkanų.

Ministro D. Jankausko teigimu, kaip ir iki šiol, taip ir toliau, teikiant paskolas iš VSF, prioritetai, pretenduojant į mikrokreditą, bus teikiami labiausiai socialiai jautrioms grupėms – bedarbiams, jaunimui iki 29 metų bei priešpensinio amžiaus žmonėms, vyresniems nei 50 metų.

„Tikimės, kad beveik šimtaprocentinis palūkanų kompensavimas paskatins norinčius pradėti savo verslą aktyviau naudotis Verslumo skatinimo fondo teikiamomis galimybėmis. Mes sudarome dar daugiau galimybių nei iki šiol į mikrokreditus pretenduoti labai mažoms, mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims. Į šią lengvatą pretenduoti gali tiek norintieji pradėti verslą, tiek jau gavę paskolą iš šio fondo. Įvertinus tai, kad pradedantiesiems gali būti sunku patiems žengti pirmuosius žingsnius, jiems yra skiriami konsultantai, kurie nemokamai padeda ne tik parengti verslo planą, gauti paskolą, bet ir moko, konsultuoja paskolos gavėjus rengiant ir įgyvendinant verslo planą“, – tvirtino ministras D. Jankauskas.

Ministras D. Jankauskas atkreipė dėmesį į tai, kad VSF teikiami mikrokreditai ir nemokami verslumo mokymai leidžia sudaryti daugiau vienodų konkurencinių sąlygų šalies gyventojams, norintiems pradėti verslą ar plėtoti jau turimą, nepaisant to, kur jie gyvena – mieste, miestelyje ar kaimo vietovėje.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas tvirtino, kad toks palūkanų kompensavimas suteiks unikalią progą žmonėms, norintiems bet nesiryžtantiems žengti žingsnį ir pradėti savo verslą.

„Valstybė suteikia galimybę lengviau pasiskolinti verslo pradžiai Tai išskirtinė galimybė ir jaunimui, ir vyresnio amžiaus asmenimis galvojantiems, jog turi idėjų, kurių įgyvendinimui trūksta lėšų“, – teigė ūkio viceministras D. Lapinskas.

Siekiant sudaryti palankesnes skolinimosi iš Verslumo skatinimo fondo sąlygas, buvo pakeistos dalinio paskolų palūkanų kompensavimo taisyklės. Todėl jau nuo šių metų pradžios visiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nuo 2010 m. lapkričio 1 dienos gavusiems paskolas iš Verslumo skatinimo fondo, bus kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 30 proc. paskolos dydžio. Palūkanos bus kompensuojamos nepriklausomai nuo to, ar už jų paskolas buvo suteikta INVEGA garantija, ar ne.

Šiuo metu Lietuvos kredito unijų teikiamomis lengvatinėmis paskolomis verslo pradžiai iš Verslumo skatinimo fondo yra pasinaudoję 165 pradedantieji verslininkai. Bendra suteiktų verslo paskolų suma siekia 10,19 mln. litų. Galimybe gauti iki 80 proc. paskolos sumos grąžinimo INVEGA garantiją pasinaudojo 73 proc. paskolas iš VSF gavusių verslininkų.

„Aktyviausiai iš Verslumo skatinimo fondo kol kas skolinasi Kauno ir Vilniaus regionų gyventojai. Verslo kreditavimo poreikis jaučiamas ir kituose miestuose, tačiau tikimės, kad įsigaliojus pakoreguotoms palūkanų kompensavimo sąlygoms naujų verslų kūrimo geografija gerokai išsiplės ir gyventojai skolinsis drąsiau“, – teigė LCKU, atstovaujančios daugumai šalies kredito unijų, administracijos ir valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Verslumo skatinimo fondas buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio 30 d. SADM iniciatyva, pasirašius trišalę steigimo sutartį tarp SADM ir Finansų ministerijos bei bendrovės INVEGA.

„Bandomajame projekto etape, kuriame iki šiol dalyvavo „Swedbank“ ir „Omnitel“ bei mūsų partnerių darbuotojai, pamatėme, kad projekto idėja iš tiesų gyva – moksleiviai domisi patirtimi, kuria dalijasi įvairių profesijų atstovai, o mokytojai semiasi naujų, mokinius įtraukiančių mokymo metodų. Pirmieji projekto rezultatai yra palankūs ir rodo, jog sparčiai žengiame pirmyn, todėl kviečiame prie projekto prisijungti dar daugiau verslo atstovų“, – teigė „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys.

Nuo rugsėjo iniciatyvą tapti projekto dalyviais išreiškė beveik 100 verslo savanorių, o surengtose 25 gyvosios teorijos pamokose jau dalyvavo virš 200 moksleivių iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių.

„Projekto platforma internete padės užmegzti dialogą tarp verslo ir mokyklų atstovų. „Kam to reikia?!“ portalas yra unikalus pavyzdys, kai technologijos pasitelkiamos skatinti gyvą bendravimą tarp svarbiausių visuomenės ateitį kuriančių jėgų – verslo ir švietimo“, – sakė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.“

Svetainėje siūlomos įvairaus pobūdžio veiklos – nuo praktiko dalyvavimo pamokoje iki ekskursijos į įmonę ar „šešėliavimo“ – galimybės moksleiviui praleisti dalį dienos su įmonės darbuotoju.

„Nebe pirmą kartą pastebime, kad mokyklose trūksta praktikos bei pavyzdžių, kurie įprasmintų teorines žinias. Mokytojams sudėtinga sudominti moksleivius savo dėstomu dalyku neparodant, kur ir kaip tai praktiškai gali būti panaudota. Džiugu, kad savo sričių profesionalai turi noro įsitraukti į edukacinius projektus ir pamokoms suteikti naujų spalvų“, – džiaugėsi Mokyklų tobulinimo centro (MTC) direktorė Eglė Pranckūnienė.

Apie projektą „Kam to reikia?!“

„Kam to reikia?!“ – mobiliojo ryšio bendrovė „Omnitel“ ir banko „Swedbank“ inicijuotas ilgalaikis projektas, kurio tikslas – skatinant profesinę savanorystę mokyklose, kelti mokinių motyvaciją mokytis. Projektas „Kam to reikia?!“ padeda mokykloms susitikti su įvairių sričių profesionalais, dalintis žiniomis ir kartu kurti praktines pamokas mokiniams.

Projekto partneriai: Švietimo ir mokslo ministerija, Mokyklų tobulinimo centras, verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovė „Metasite“, ryšių su visuomene agentūra „Publicum“, skaitmeninių ir mobiliųjų technologijų kompanija „Samsung“, verslo teisės advokatų kontorų grupė LAWIN, finansų valdymo grupė FMG, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, naujienų portalas Delfi.lt ir kiti. Sėkmingą verslo ir švietimo institucijų bendradariavimo iniciatyvą palaiko ir Jungtinių tautų vystymo programa (JTVP) Lietuvoje.

Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):
Arūnas Matačius
„Kam to reikia?!“ projekto vadovas
info@kamtoreikia.lt
+37069937000
www.kamtoreikia.lt

Nutarus steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia Jūsų tikslams įgyvendinti. Įvertinus norimą prisiimti riziką, galima rinktis ribotos ar neribotos atsakomybės įmonę. Lietuvoje galimų įmonių rūšis (pagal teisinę formą) rasite čia.

Lietuvoje labiausiai paplitusios šios verslui skirtos įmonės:

1. Individuali įmonė;

2. Uždaroji akcinė bendrovė;

3. Viešoji įstaiga.

Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius buvo toks:

Individuali įmonė

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Jei IĮ vadovu yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma.

IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus. Kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.

Privalumai:

1. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt);

2. Paprasta išsiimti pelną – IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB);

3. Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius ¹. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis;

4. IĮ galima pertvarkyti į UAB;

5. IĮ mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo (mokestinės lengvatos nesiskiria nuo UAB).

Trūkumai:

1. Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;

2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ su partneriais;

3. Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas;

4. IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atveju nėra paprastesnė lyginant su UAB.

Uždaroji akcinė bendrovė

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 000 Lt. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 250. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pvz., dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.

Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

Privalumai:

1. Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;

2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;

3. Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;

4. UAB mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.

Trūkumai:

1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 10 000 Lt įstatiniam kapitalui;

2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius (IĮ savininkas gali išsiimti įmonės lėšas daug paprasčiau):

Nuo darbo užmokesčio mokami mokesčiai

Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Kartais VšĮ naudojama ir komercinei veiklai, nes:

1. Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis;

2. Galima gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų;

3. Viešojo intereso įvaizdis naudingas komercinėje veikloje (pvz., mokymo paslaugos).

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu. Vienas dalininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas VšĮ dalininkams, organų nariams, darbuotojų premijoms. VšĮ turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti ir kolegialūs valdymo organai.

Privalumai:

1. Ribota civilinė atsakomybė – dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;

2. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas

yra 10 000 Lt);

3. Mokestinės lengvatos – jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 000 000 Lt, tai 25 000 Lt yra neapmokestinami. VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų;

4. VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą;

5. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 2% paramą iš gyventojų;

6. Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;

7. Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.

Trūkumai:

1. VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį;

2. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB;

3. VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.

___________________

¹ Pelno mokestis: 15% nuo IĮ pelno. Jei vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas 5% tarifas (jei tenkinamos įstatymo nustatytos sąlygos);

Gyventojų pajamų mokestis: 15% nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams;

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos: 9% nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams, bet ne mažiau kaip nuo 800 Lt/mėn. Jei IĮ savininko asmeniniams poreikiams išsiimama suma viršija 800 Lt/mėn., pasibaigus metams perskaičiuojama ir primokamas skirtumas. Mokesčiai nemokami nuo sumos, viršijančios 4 680 Lt/mėn.;

Valstybinio socialinio draudimo įmokos: 26,3% nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams. Mokesčiai nemokami nuo sumos, viršijančios 4 680 Lt/mėn.

² Mokestį apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalo įmonė.

Autorius: Andrius Liubinas, teisininkas, UAB Audita

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2012.01.27