Naujų galimybių strategija

naujų galimybių strategija

Priimta rezoliucija dėl — m. Antrasis sluoksnis — kultūros politikos principai: demokratiškumas, atvirumas ir multikultūriškumas. Trečiasis sluoksnis — pagrindinės kultūros strategijos kryptys ilgalaikiai tikslai : bendruomenės integracija ir lygios galimybės, naujų galimybių strategija per bendruomenės dalyvavimą; kūrybiškumas, kuris pasiekiamas per inovacijas m.

Ketvirtasis sluoksnis: Vilniaus miesto ir Savivaldybės kultūros ištekliai, kurie naujų galimybių strategija kultūros būklę ir lemia tikslų įgyvendinimą: infrastruktūra; sprendimų priėmimas bendruomenės grupių įtraukimas į sprendimų priėmimą ; finansai ir skatinimo priemonės; žmonių ištekliai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriaus ir kitų skyrių darbuotojų, pavaldžių įstaigų darbuotojų kiekis ir kompetencija ; informacija ir komunikacija kiek ir kaip bendraujama su kitais Savivaldybės skyriais, bendruomene, valstybinėmis ir nacionalinėmis kultūros įstaigomis, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis, Lietuvos valstybiniu turizmo departamentu.

Strateginis planavimas, Veiklos rodiklių sistemos kūrimas, Vidinės komunikacijos valdymas, Organizacijos kultūros kūrimas, Pokyčių valdymas. Personalo valdymas Personalo strategijos kūrimas, Darbuotojų paieška ir atranka, Darbuotojų veiklos valdymas, Darbuotojų įsitraukimo didinimas, Socialinio dialogo stiprinimas. Asmeninio efektyvumo didinimas Laiko planavimas ir valdymas, Konfliktų ir streso valdymas, Kūrybinis mąstymas ir sprendimų priėmimas, Bendravimo strategijos su DiSC sistema.

Kaip Vilniaus įvaizdis skleidžiamas šalyje ir užsienyje. Penktasis sluoksnis: politinė, ekonominė, socialinė ir technologinė aplinka, kurioje rutuliojasi Vilniaus kultūra.

2020 m. naujų galimybių strategijos

Kultūros plėtros vizija, pagrindinės kryptys ir tikslai 2. Vilniaus kultūros vizija: Kultūra, skirta vilniečiams ir Vilniaus svečiams, atvira naujovėms ir jas skatinanti, besiremianti daugiataučiu Vilniaus paveldu ir kviečianti įvairių kultūrų atstovus prisidėti prie Vilniaus kultūros turtinimo, pagrįsta demokratiškai priimamais sprendimais miesto bendruomenės labui, sudaranti lygias galimybes dalyvauti kultūrinėje veikloje ir taip sukurianti kūrybiško ir dinamiško miesto įvaizdį, sukeliantį pasididžiavimo jausmą Vilniaus ir Lietuvos gyventojams bei patrauklų užsieniečiams.

Atvykstantys užsienio svečiai: akademinis jaunimas; vidurinės klasės jauni suaugusieji su šeimomis.

Teisės aktas Lietuvos klasterių tinklui atvėrė naujas galimybes plėsti šią ekonominio bendradarbiavimo formą bei, remiantis naująja plėtros koncepcija, leido pradėti ruošti klasterių tinklo strategiją. Kaip aiškina Lietuvos klasterių tinklo vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, klasteriai nuo kitų bendradarbiavimo formų skiriasi tuo, kad jų narius sieja bendri ekonominiai interesai, dalyvaujant produktų ir arba paslaugų vertės kūrimo grandinės veikloje. Taip jie kartu gali sukurti didesnę pridėtinę vertę. Tai reiškia, kad klasteriai padeda lengviau pritraukti užsienio investicijas ar pasinaudoti įvairių finansinių programų teikiamomis galimybėmis. Negana to, toks ekonominis branduolys skatina ir valstybių ekonomikos augimą, pritraukia naujųjų technologijų bei kvalifikuotų darbuotojų.

Tikslinės grupės pasirinktos atsižvelgiant į Vilniaus kultūros politikos prioritetus, miesto kultūrinės infrastruktūros naujų galimybių strategija išteklių specifiką, m. Vaikai, jaunimas ir vyresnio amžiaus gyventojai yra labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės Vilniuje neskaitant mažumų bendruomenių. Kultūrinės paslaugos mieste nėra orientuotos į šių grupių poreikius, o daugeliui ir finansiškai neprieinamos. Vaikai ir jaunimas svarbūs kultūros politikai ir dėl to, kad jie yra būsimieji kultūros ir meno kūrėjai bei vartotojai.

Naujų galimybių strategijos,

Kūrybiškumo skatinimas šiame amžiuje padės pagrindus ir socialinei integracijai, ir ekonominei gerovei. Vilniuje sukoncentruotos aukštosios mokyklos: universitetinės ir kolegijos. Jame yra didžiausia jaunų žmonių proporcija. Ši amžiaus grupė taip pat apima jaunas šeimas, todėl svarbu kurti programas šeimai bei sudaryti sąlygas šeimoms dalyvauti kultūrinėje veikloje.

Lygių galimybių strategija

Savivaldybė Vilniaus ir Lietuvos gyventojai, kuriems yra daugiau kaip 55 metai. Šiame amžiaus tarpsnyje plėtojami suaugusiojo žmogaus laisvalaikio užsiėmimai, išauga ir subręsta vaikai, silpsta profesinis veržimasis į priekį. Daugiau laiko lieka visuomeninei veiklai ir kitiems pomėgiams tenkinti. Galimybė dalyvauti kultūriniuose renginiuose bei realizuoti save per kūrybą šiai amžiaus grupei itin svarbi kaip socialinės integracijos, kartų dialogo faktorius. Amžiaus grupės nuo 35 iki 55 metų žmonės labiau ekonomiškai nepriklausomi, patys aktyviai renkasi kultūrines paslaugas.

Grupės imtis, aktyvumas bei perkamoji galia lemia ir didžiausią kultūrinių paslaugų spektrą, orientuotą į šios grupės poreikius.

Naujos galimybių strategijos, Strategija

Šio amžiaus tarpsnio žmonės kultūros politikos strategijoje nėra ignoruojami, tačiau prioritetai siejami su pirmomis trimis amžiaus grupėms.

Savivaldybė Vilniui, kur suburta didžiausia akademinio jaunimo koncentracija, svarbu pritraukti ir jaunus turistus. Kultūrinio ir akademinio jaunimo koncentracija sudarytų prielaidas plėsti kultūrinių paslaugų įvairovę, plėtoti alternatyvias išraiškų formas, skatintų aktyvesnį netradicinių erdvių panaudojimą kultūros ir laisvalaikio poreikiams.

Skirtingų šalių jaunimo dialogas sudarytų prielaidas kūrybiškumo sinergijai, pritrauktų kūrybingus žmones, naujų galimybių strategija kultūrinį atvirumą. Turizmo situacijos mieste analizė atskleidžia, kad Vilnius nėra patrauklus pagrindinėms kultūrinio tuzimo grupėms — jaunimui ir jaunoms šeimoms. Vyraujantys turistų srautai Vilniuje susideda iš organizuotų tranzitinių vyresnio amžiaus grupių ir verslininkų.

Tokia turistų sankloda neskatina kultūrinio turizmo paslaugų plėtros ir įvairovės, formuoja pavojingą tranzitinio miesto, pakeliui į labiau išplėtotos kultūros ir pramogų infrastruktūros sostines, įvaizdį.

Siekiant pritraukti naujas tikslines turistų grupes, būtina koreguoti mieste teikiamų kultūros ir laisvalaikio pramogų pobūdį, taip pat turistams skirtą infrastruktūrą, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti kempingų ir nebrangių viešbučių plėtrai. Ypač svarbi tikslinga tarptautinė rinkodara. Vilniaus miesto savivaldybės misija: Vilnius — draugiškas, jaukus, pokyčiams ir naujovėms atviras miestas, puoselėjantis savo tradicijas ir kultūrą, skatinantis nuolatinę pažangą ir tobulėjimą.

Vilniaus naujų galimybių strategija misija, plėtojant Vilniaus kultūrą ir meną: Sudaryti sąlygas Vilniaus gyventojams dalyvauti kutūriniame gyvenime, laisvai m. Savivaldos funkcijos realizuojamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu Žin. Kultūros politikos strategijos principai Demokratiškumas — tai sprendimų priėmimo būdas, reiškiantis, kad svarbūs kultūros sprendimai mieste priimami tariantis su miesto bendruomene, sudaromi konsultavimosi su bendruomene mechanizmai ir instrumentai.

Atvirumas — tai galimybės pasireikšti cvc kriptovaliuta menos srovėms bei kultūros reiškiniams. Viena iš pagrindinių kūrybiškumo sąlygų. Multikultūriškumas — tai sąlygos plėtotis įvairioms m. Strateginės kultūros ir meno plėtros kryptys Skiriame tris pagrindinius ilgalaikius tikslus prioritetus : kūrybiškumo skatinimą; bendruomenės dalyvavimą; tarptautinio konkurencingumo siekimą.

Europos Vadovų Taryba patvirtino svarbiausius Europos Sąjungos raidos iki metų tikslus, kurių šalys narės sieks kiekviena pateikdama savo veiksmų programą.

Kūrybiškumo skatinimas reiškia, kad Savivaldybė pati ieško m. Projekto vertė 2 ,00 Eurų, projekto įgyvendinimo trukmė iki m rugsėjo 1 dienos. Ačiū aš ieškau darbo namuose trento ir esamiems VVG darbuotojams, buvusiems ir esamiems valdybos ir VVG nariams, Strategijos rengimo darbo grupės nariams, prisidėjusiems prie Strategijos rengimo.

Kūrybiškumas susijęs su atvirumu bei permainų priėmimu. Kūrybiškumas reiškia kitoniškumą ir įdomumą, skatina smalsumą, norą pamatyti, dalyvauti.

50 ma prekybos strategija prekybos sistemos įmonės

Kriptovaliutos keitimo botas yra pagrindas tiek bendruomenei įtraukti, tiek ir tarptautiniam konkurencingumui pasiekti. Bendruomenės dalyvavimas. Miesto kultūros plėtra pirmiausia turi būti nukreipta į miesto benduomenę ir sudaryti sąlygas miestiečiams, nepriklausomai nuo pajamų, amžiaus, religinių įsitikinimų, tautybės, seksualinės orientacijos, dalyvauti kultūros renginiuose ir patiems užsiimti kūrybine, kultūrine veikla.

Naujos galimybių strategijos, Paskutinės naujienos

Tarptautinio konkurencingumo siekimas susijęs su kūrybiškumu, skirtingumu, ir svarbiausia — kokybe. Kokybe visais aspektais: kultūros ir m.

whatsapp dvejetainės parinktys crypto change card

Aptarti tikslai atlieka ir kriterijų vaidmenį vertinant kultūros, meno projektus ir kultūros įstaigų veiklą. Vilniaus kultūros būklės analizė 3.

geriausios prekybos strategijos nustatymas ea prekybos sistemas

Politiniai, teisiniai veiksniai Kultūros sričiai aktualūs pagrindiniai strateginiai tarptautiniai ir valstybės raidos planavimo dokumentai, tarptautinės kultūros sutartys ir kiti susitarimai nustato valstybės kultūros politikos kontekstą, kuris opcionų prekybos ekranas ir Vilniaus savivaldybės valdomai kultūros plėtrai.

Pagrindiniai valstybės kultūros politikos tikslai ir uždaviniai, aprašyti Lietuvos kultūros politikos nuostatose, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. Bendrasis Vilniaus miesto planas iki m. Atskiras kultūros sritis reglamentuojantys teisės aktai bei valstybinės plėtros programos taip pat aktualios vertinant politines valstybės ir jos sostinės kultūros politikos demokratiško ir nuoseklaus plėtojimo bei įgyvendinimo sąlygas.

prekybos opcionais eli5 naujas investavimas su kriptografija

Iš jų svarbiausi — Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo m. IX Žin. Pagrindiniai valstybinės raidos strateginiai dokumentai sudaro prielaidas naujų galimybių strategija kultūros politikos plėtrai. Kultūros sąsajas su kitomis valstybės politikos sritimis įgyvendinti padedaKūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija, patvirtinta m.

patikimi forex signalai russell 2021 prekybos strategijos

Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV Žin. Nacionalinė Lisabonos strategijos parinktys, ką skaityti programa — m. Artima nagrinėjamai sričiai yra vasario 17 d.

Vyriausybės nutarimu Nr. Deja, Lietuvos inovacijų strategija visiškai ignoruoja kultūrą ir meną, kaip vieną ryškiausių inovacijų ir kūrybiškumo šaltinių.

Tarptautinam šalies ir Vilniaus kultūrinio konkurencingumo m. Pagrindinės programoje akcentuotos vertybės — miesto kultūros gyvenimo veržlumas ir vitališkumas — atliepė Lietuvos ir Europos Sąjungos skelbiamus konkurencingumo, atvirumo ir kūrybiškumo tikslus, taip pat strateginius miesto tikslus: Vilnius — Lietuvos sostinė, moderniausias Vidurio ir Rytų Europos miestas, tarptautinis politikos, verslo, mokslo ir kultūros centras — tapo rengiamos miesto kultūros politikos kelrodžiu.

Atskiras kultūros sritis reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai apibrėžia teisinį šalies ir jos sostinės m.

MARKETINGO STRATEGIJA/VERTĖS MARKETINGAS, KURIANTIS VERTĘ

Itin svarbus Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas Žin. Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas Žin. Lietuvos Respublikos ankstyvo uždarymo galimybės įstatymas Žin.

Lietuvos Respublikos kino įstatymas Žin. Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas Žin. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Žin. Teisinė bazė autorių teisių ir gretutinių teisių srityje yra suderinta su tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais Sostinės tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas vyksta per daugiametes ir trumpalaikes programas, pasirašius bendradarbiavimo sutartis.

Europos Sąjungos jaunimo strategijos m. Jaunimo Ministrų Tarybos posėdyje buvo priimta Rezoliucija dėl — m.

Europos Sąjungos jaunimo strategijos. Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirašiusi 29 bendradarbiavimo sutartis: iš jų 10 susigiminiavusių naujų galimybių strategija town-twinning ir 19 bendradarbiavimo sutarčių cooperation agreements su įvairiais pasaulio miestais, kurių pagrindiniai tikslai— skatinti dialogą tarp įvairių šalių, jų kultūros bei istorijos pažinimą ir siekti, kad kultūra būtų aiškiai pripažįstama vienu iš ekonominės ir socialinės integracijos ir pilietiškumo faktorių.

forex gyvų tarifų geriausia internetinė prekyba pasirinkimo sandoriais

Regionų kultūros plėtros teisinį pagrindą sudaro: Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas Žin. Nuo m.

Panašūs įrašai