Universiteto kelių paieškos strategija,

universiteto kelių paieškos strategija

Tuo įsitikinę Vilniaus universiteto VU bibliotekos, švenčiančios metų sukaktį, specialistai. Pasak VU bibliotekos ekspertų, nors tyrimai rodo, kad vertybinių skirtumų tarp X, Y, Z kartų beveik nėra, jų atstovų, kaip informacijos ieškotojų, įpročiai skiriasi. Jų atstovams uždavė tuos pačius klausimus, ir jie turėjo atrasti atsakymus.

citigroup akcijų pasirinkimo sandoriai kreditų skirtumų pasirinkimo sandorių prekyba

Bet [ Vincas Grigas. Savo ruožtu VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė pastebi, kad Z kartai priskirtini žmonės bibliotekoje elgiasi kitaip. Jie dirba bibliotekoje komandomis, diskutuoja, komunikuoja. Kas šiandien Jums yra svarbiausia bibliotekos darbe? VU bibliotekos generalinė direktorė I. Mažeikos BFL nuotr. Krivienė: Iš tiesų šiandieninė biblioteka yra visai kitokia.

Ekspertai: bibliotekininkas yra geresnis už paieškos sistemą „Google“

Gyvenimas keičiasi, ir bibliotekų pasaulis keičiasi labai stipriai. Jei vertintume iš 20—40 metų perspektyvos, biblioteka pasikeitė neatpažįstamai.

uk opciono prekyba kaip kreiptis dėl pasirinkimo prekybos td ameritrade

Dabar jau nėra tokių giežtų ribų universiteto kelių paieškos strategija akademinė biblioteka ar neakademinė biblioteka. VU bibliotekoje sulaukiame įvairiausių lankytojų. Mūsų skaitytoju gali būti kiekvienas, kuriam yra 16 ir daugiau metų ir kuris tikisi VU bibliotekoje surasti tinkamos literatūros, informacijos išteklių.

VU bibliotekos esminis požymis yra tas, kad pagrindiniai vartotojai yra studentai.

  1. Atvirkštinė stebuklinga prekybos sistema

Jau pamažu čia ateina ir Z kartai priskirtini žmonės. Jie iš tikrųjų gyvena jau visai kitaip.

Jie buriasi į komandas, ateina į biblioteką grupėmis. O tai reiškia, kad jų įpročiai keičia bibliotekos erdves ir paslaugas. Biblioteka jau senai nebėra ta vieta, kur bibliotekos darbuotojai sako universiteto kelių paieškos strategija kalbėti negalima.

Tai nebėra ta vieta, kur knygos universiteto kelių paieškos strategija po kiek laiko. Dabar bibliotekos nepaprastai atviros, ir patys vartotojai kažkuria prasme yra ir paslaugų kūrėjai, nes jie patys susiranda, patys pasiima knygas, jei nori, patys sau prieš varžybas prekybos sistema išduoda į namus su įvairia įranga ir patys jas grąžina.

Tai galioja, jei kalbėtume apie fizines knygas. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau išteklių vartotojai naudoja virtualia elektronine forma. Jei kalbėtume apie VU biblioteką, paskutinių metų tendencija yra labai aiški. Maždaug pusė milijono popierinių knygų išduodame į namus ir beveik milijoną elektroninių viso teksto dokumentų mūsų vartotojai skaito būtent elektronine forma. Konferencija skelbia, kad VU biblioteka žiūri į dabartį ir net greičiausiai į ateitį.

Ar Jums neatrodo, kad didysis XX a. Kaip Jūs pereinate į tą erdvę? Ar neatsitiks taip, kad ilgainiui nebereikės bibliotekos: ji taps grupe žmonių, kurie renka informaciją, sudėlioja ją į bazes, o skaitytojai tiesiog sėdi namuose ir naudojasi tuo rinkiniu?

Kaip žiūrite į ateitį? Krivienė: Tokio klausimo — ar reikia fizinės bibliotekos, t. Tas klausimas sklandė ore. Sulaukdavome dvejetainiai variantai krioklys daug klausimų, kam to reikia.

Kaip tik buvo toks laikas, buvo labai plačiai kalbama, kad virtualus pasaulis išstums fizinį — bibliotekose.

  • Ekspertai: bibliotekininkas yra geresnis už paieškos sistemą „Google“ - LRT
  • Vilniaus universitetas Vilniaus universitete siekiama kurti tokią aplinką, kurioje studentai, darbuotojai, Universiteto svečiai puoselėja individualumą ir įvairovę, jaučiasi priimti, gerbiami, saugūs ir gali tokioje aplinkoje visapusiškai išpildyti, išnaudoti savo potencialą.

Bet kas nutiko? Šiandien matome, kiek lankytojų ateina į biblioteką. Kalbu konkrečiai apie mūsų biblioteką, tačiau mūsų biblioteka nėra išimtis. Prieš statant mūsų naują biblioteką, apvažiavome labai daug Europos universitetų bibliotekų, tų universitetų, kurie yra labai aukštai reitinguojami arba kurių bibliotekos tame krašte yra labai aukštai vertinamos.

Mes matėme pilnas bibliotekas. Jos buvo pilnos studentų, pilnos jaunų žmonių. Taigi sakyti, kad elektroninės knygos išvilios skaitytojus iš fizinės bibliotekos, nedrįsčiau.

Mackelienė: Man, kaip personalo specialistei, daug ką sako žmonių skaičius, kurie nori darbintis bibliotekoje. Mackelienė: Jų stipriai daugėja. Mūsų biblioteka prieš 20 metų išgyveno tikrai sudėtingus laikus, buvo penkmetis, kai neatėjo nė vienas naujas darbuotojas, nes žmonės tiesiog nenorėjo darbintis dėl tam tikrų susiklosčiusiu aplinkybių.

SVARBU: Ieškodami informacijos naudokitės bent keliais paieškos įrankiais bei atidžiai rinkitės ir vertinkite šaltinius. Bibliotekos Norėdami naudotis bibliotekų ištekliais, turėtumėte žinoti, kad bibliotekos yra įvairių tipų — akademinės, viešosios, specialiosios ir mokyklų.

Mackelienė: Tikriausiai — maži atlyginimai, sunkus darbas. Krivienė: Taip, iš tiesų ir atlyginimai turėjo labai didelės įtakos. Krivienė: Taip, jie padidėjo, be jokios abejonės. Prieš 20 metų buvo tas laikotarpis, kai visi žmonės puolė į verslą ir labai daug žmonių iš bibliotekos išėjo.

Prisimenu metus, kai beveik 50 darbuotojų išėjo dirbti į verslo sritį. Mackelienė: Pabandykite įsivaizduoti situaciją organizacijoje, į kurią neateina nauji darbuotojai arba iš kurios išeina seni.

Vargas tokiai organizacijai: ateitis neapibrėžta, esami darbuotojai sensta ir neaišku, kas bus ateityje. Dabar, kai organizuojame viešas atrankas, ieškome darbuotojų, sulaukiame tikrai didelio skaičiaus norinčiųjų dirbti. Netgi sulaukiame žmonių, kurie rašo motyvacinius laiškus tiesiog be konkurso.

Tiesiog jie sako — noriu čia dirbti, man čia patinka, man, kaip studentui, patiko čia mokytis.

susijusių ir nesusijusių diversifikavimo strategijos pavyzdžių crypto market cap 2021

Metų pabaigoje skaičiuojame, kiek tų gyvenimo aprašymų esame gavę. Mackelienė: Bet kad tie skaitytojai, kurie sėdėjo bibliotekoje, kaip tik ir nori būti darbuotojais.

ką reiškia akcijų opcionai kaip žaisti dvejetainius variantus

Per metus sulaukiame pusę tūkstančio žmonių, norinčių darbuotis pas mus bibliotekoje. Grigas: Norėčiau nubrėžti paralelę su biurais. Bet iš dabartinės praktikos matome, kad biurų ne mažėja, o net atvirkščiai, pavyzdžiui, Vilniuje labai daug jų statoma naujų, jų poreikis auga.

Kur ieškau?

Tą patį galime įžiūrėti ir bibliotekose. Jei vertintume naujas Vakarų bibliotekas, naujus jų pastatus, galėtume pastebėti, kad jie yra labai dideli, jie talpina labai daug universiteto kelių paieškos strategija ar tai būtų Britų biblioteka ar Grimų centras Vokietijoje.

  • Vilniaus universitetas
  • На каждом из них красовалась печать АНБ.

Grigas: Taip, be abejo. Ir dabar kodėl tai vyksta? Pirmas aspektas, kurį išskyrė garsūs teoretikai Johnas Seely Brownas ir Paulas Duguidas, buvo socialinis aspektas. Jie sakė, kad informacijoje dar bus svarbus ir socialinis aspektas, t. Štai dėl ko yra biurai — ten iš esmės vyksta darbas su informacija. Taip pat — ir bibliotekos, kurios yra kaip intelekto buveinės.

Kur ieškau?: Informacijos paieška

Jau ne tiek svarbu, ar žmonės naudosis fizine knyga ar elektronine knyga, bet esmė yra tarpusavio ryšys su kitais, tapačiai mąstančiais ar kitaip mąstančiais. Svarbu — kontaktas su kitais žmonėmis, bendravimas, bendradarbiavimas, komunikacija. Grigas: Praktika rodo, kad studentai, kurie turi galimybę dirbti, kurie gyvena atskirame bute, o ne bendrabutyje, vis tiek nori atvykti į biblioteką ir darbuotis joje, nes bibliotekoje jie pajunta bendruomenės jausmą.

Jis visų pirma įkvepia dirbti, nes matai aplinkui kitus, darančius tą patį Kitas aspektas, būdingas šiuolaikinėms bibliotekoms, yra aiškiai išreikšta paslauga — grupinio darbo kambariai, specialios erdvės neformaliai komunikacijai, interakcijos vietos. Taip, yra ir tradicinių darbo vietų — stalas, kėdė ir kompiuteris, bet atsiranda ir naujų erdvių, kurios skirtos interakcijai, komunikacijai.

Juk atsiranda žaidimų kambariai vaikams, poilsio kambariai, kažkur skaičiau ­— net saunos ir maži baseinėliai. Grigas: Nesakyčiau, kad iš esmės keičia.

Medijų ir informacinis raštingumas

Jei prisimintumėme, XVI a. Perkeliant tai į šiuos laikus, kodėl reikia įsivaizduoti, kad protinis darbas būtinai turi vykti vienutėje, kažkokioje belangėje prie knygos? Šiais laikais jis vyksta interakcijoje su kitais. Kaip tik yra pabrėžiamas idėjų susimaišymas. Tai kur tai gali vykti?

kaip padaryti rimtus pinigus su dvejetainiais pasirinkimais dvejetainiai variantai signalizuoja sms

Juk tai nevyks kavinėje. Tai gali vykti tam pritaikytoje erdvėje, t. Todėl ir atsiranda papildomos erdvės: vaikų kambariai, saunos, sporto kambariai. Jos atsiranda, nes ilgėja trukmė, kiek žmogus skiria laiko darbui.

Panašūs įrašai